Jeigu iškart po NATO viršūnių susitikimo konservatoriai ruošiasi palikti valdžią, kitaip sakant, bėga iš laivo, kuris jau skęsta, tuomet darosi įdomu, kam atstovaus šie susikompromitavę grobuonys NATO viršūnių susitikimo metu? Toks įžūlus neatsakingumas, manau, tai balansavimas ant priesaikos sulaužymo ribos. Pabrėžiu - Seimas vis dar nežino, kokius tikslus Lietuvos vardu išsakys Šimonytė su Landsbergiu sąjungininkams ir dar prieš trenkiant Vyriausybės duris. Belieka tikėtis, kad su konservatoriška priešų paieškos politika NATO susitikimo metu konservatoriai taip, kaip jiems būdinga, nepastatys viso aljanso į milžinišką užsienio politikos krizę vienašališkai pasiūlydami gilinti konfliktą su Kinija. Noriu pabrėžti, kad šiandien dar vykstančioje NATO PA pavasario sesijoje Liuksemburgo ministras pirmininkas lyg nujausdamas, kad konservatoriai vis dėlto tai ketina daryti, savo kalboje akcentavo, kad NATO susitikimo metu Vilniuje neturėtų būti aštrinami santykiai su Kinija, ypač šiuo metu, kai vyksta karas Ukrainoje, nes būtent tai iškart pastūmėtų Kiniją į Rusijos glėbį. Todėl paprašė, kad elgtumės visi atsakingai, vieningai, išmintingai ir darniai, kad sėkmingai būtų priimti patys svarbiausi sprendimai, dar labiau sustiprinantys NATO aljansą bei darantys viską, kad ukrainiečiai laimėtų karą. Panašu, net mūsų sąjungininkai nesijaučia ramiai, žinodami, kad prie konservatorių Vyriausybės Lietuvoje Kinijos korta gali būti išmesta net istorinio NATO viršūnių susitikimo metu.
Jei Šimonytė bėga iš laivo, tai ji turi daryti nedelsiant, o ne po istorinio NATO viršūnių susitikimo Vilniuje.